kelias juodas saulė mėlyna sapnas tai apgaulė meilės kelyje vandenynai oš audros smėlį plaus mes tikėsim tuo kad diena išauš vėjas tamsą neš gundys ir vilios po nakties juodos saulė suliepsnos kyla vėjas audroje širdyje liepsna trys minutės...

pamiršti jausmo su tavim patirto džiaugsmo bet apgaulė suklaidino mus abu Šaukiu naktim šaukiu širdim aplink tylu taip tylu negaliu pakelti skausmo to kur mano sielą daužo negaliu tylėt ir buti be tavęs nors dangų puošia pilnatis Širdy...

daug ilgų savaičių kol užmiega saulė tekina bėgu link tavęs – nebėr sapne apgaulės akyse ilgesio mėnuliai nuo kurių vanduo liepsnoja gal gerai kad dar nebuvom susitikę pr mes su tavim turim naktį drąsos Įsiklausyt į kalbą tamsos lipt stogais...

kupė vėjas langą uždarė Ėmė svaigt galva silpna man pasidarė bet ne nuo oro apgaulingo o nuo tavo bučinio aistringo vedi iš proto atsitrauk aš jau žinau ką nori sakyti neviliok ir negudrauk man sunku tau atsilaikyti vedi iš proto aš tyliu apie...

pakeisčiau pasaulį daryčiau jį tokį kad nebūtų tavęs kad nebūtų jausmų ir apgaulės meilės kuri nebūtina bet likimo nepakeisi neapgausi ir savęs noriu noriu kartais išdrįst vėju pavirst tyliai išskrist iš skausmo išbrist kartais išdrįst tyliai...

klystama randi ir netenki jos suknelė žydra dangum jos bateliai žiedais margi apgaulingu akių vidum Į audringas aistras leki ji nemoka ištarti „ne“ ji nekalbina širdimi maskaradų dugne savo grožio spalvas tu visiems dalini o vakarai ilgi Čia...

mano saulės neatimk džiaugsmo meilės pirmos noriu viską pajaust be mažiausios apgaulės leisk man tavo artumą suvokt prisiglausk prie manęs apkabink nenumesk ir baltam žiedų sniege pamylėk prašau mane neišduok niekados jausmo mano širdies neramios...

tyla ji viską nusineš mėlynas dangus - toks svajingas ir ramus nerimo našta - apgaulinga ir šalta aš tavęs juk laukiu laukiu laukiu tu žinai jau pabiro snaigės baltos baltos ar matai snaigės vienumoj kaip baltoj žiemoj nepaliko nieko nieko nieko...

kol kažkas man pasakė tai veltui darai aš tikėjau tavim taip pat kaip ir tais apgaulingais veidais - savimeilės vergais jie nežino savo gyvenimo prasmės todėl jie nieko niekad nepakeis priedainis tu tikėk savim ir viskas bus gerai ir tau nereiks...

pasauly nieko tikro neberasi vien plastmasinės apgaulės degink viską drąsiai Žmonės – padėvėtos lėlės Šypsniai – dvitaškiai skliausteliai trūsikėliai sijonėliai bet aš turiu savo kelią aš ne barbė jų nieks negerbia aš ne barbė žinau...

Rimai.DainuTekstai.lt yra lietuviškų rimų paieška. Sistema ieško žodžių, kurie turi tokią pačią ar panašią kirčiuotą pabaigą ir galėtų rimuotis tarpusavyje. Be to, galima ieškoti ne tik rimų, bet ir žodžių, turinčių įvairius raidžių derinius. Išsamiau...
Taip pat DainuTekstai.lt portale veikia dainų tekstų ir lietuviškų patarlių paieška.