norėčiau gaut sparnus gal man paskolintum savus aš plasnočiau tarp drugių tol kol man užteks jėgų nuo tavo saulės apakau ji dar šviesesnė nei ugnis tokios tyros aš nemačiau tikiu - ten angelų šalis su tais kurie dangun išėjo su tais norėčiau...

vandeny kai akmenėliai balzgani tai saulės blyksniai vandeny Žaliam plačiam plasnojusi vasara siauram take sustojusi vasara ir saulės išbučiuotoji vasara ir vėjo numyluotoji vasara...

prarabas priešai visur aplinkui vos ne masonų ložės kvapo staiga neteko netgi plastmasinės rožės o dar tas tuščias narvelis tie surudiję vyriai primena seną dygųjį skaudulį- dezertyrą tam kad užglaistyt broką merginti ėmė europą ta proga pristatė...

aš sutinku su viskuo ką tu siūlai kad tik netrūktų mūsų meilės siūlai kad tiktai ilgesio raišteliai neatsirištų ir amžiais mus rištų jauku man su tavim gulėti ir mylėti ir net kai sugebi arbatą ant kilimo išlieti jaučiu tau keistą šilumą ir...

kažkas skambės klaikiam garse galbūt sulauks tos valandos o gal ir ne net plastmasinės gėlės ar tu jas matai jos nebemiršta net tada kai jas sudaužai aš ne akmuo aš tik sužeistas paukštis pasiilgęs jau seniai svaigulio ir aukščio ir aš tikiu...

tiek daug minciu…frageriai kelia rankus kyla i virshu rankos flava kaip plastidu uzhpildome garso bankus varom tiesiais headshotais lamerius versdami shprotais…...

tik tai ką radau tavyje šviesa lydėjusi kely tavo malda kaip paukštis plasnoji tolyn tu nuo žiemos ir tolsti jūra dvelkiant vėjui saulės link o aš tik vejuosi ir vejuos tau pavasario gėlė tyra tau vasaros naktis tau rudens rimties melodija...

pasauly nieko tikro neberasi vien plastmasinės apgaulės degink viską drąsiai Žmonės – padėvėtos lėlės Šypsniai – dvitaškiai skliausteliai trūsikėliai sijonėliai bet aš turiu savo kelią aš ne barbė jų nieks negerbia aš ne barbė žinau...

čia išėjom pro plačius svajų vartus baltasparni gandre laimės metų paukšti kur plasnoji kur skrendi gal kaip mes vaikystės savo seno kraigo ieškai ir nesurandi pro klevą pro rugius kur mėlynas dangus ankstyvą rytą nakty ar sutemoj nedrąsūs kaip...

kibirkštys žiro ant sniego buvo medžiai apsvaigę nuo miego ir tik paukščiai plasnojo - kalėdos ir ant sniego prasiskleidė žiedas pried tu ėjai pavargęs ir lėtas numylėtas tu nemylėtas jei mokėtum jei tik galėtum kaip dabar tu savęs gailėtum...

Rimai.DainuTekstai.lt yra lietuviškų rimų paieška. Sistema ieško žodžių, kurie turi tokią pačią ar panašią kirčiuotą pabaigą ir galėtų rimuotis tarpusavyje. Be to, galima ieškoti ne tik rimų, bet ir žodžių, turinčių įvairius raidžių derinius. Išsamiau...
Taip pat DainuTekstai.lt portale veikia dainų tekstų ir lietuviškų patarlių paieška.