būstas tamsus pasiklydęs miškuos iš visų prakeiktų tave vieną renkuos Šaltą šviesą lange liūdnas vėjas užpūs staugia vilkas tankmėj vienišesnis už mus priedainis bet namuos - židinys virduly - arbata mylimoji kuždėk man Šią naktį bet ką bet...

dėkoju tau dangau pamiršiu aš dienas liūdnas tuščias nubrauksiu jas kaip prakeiktas spalvas nutrinsiu jas visas aš pakeliu rankas aukštai į dangų atmerkdamas plačiai plačiai akis nes mano nelaiminga meilė baigės - tai praeitis gaivaus...

kartais meldiesi tyliai juk kartais meldiesi sau juk kartais dėkoji dievui už prakeiktą meilę tau gal aš bejausmis bet tik bejausmiui lemta likt vienam su vienatve vienam su beverte išmintim kol taikios planetos suksis kol karą paskelbs vėl kulkos...

dangus beldžiasi lietus – liūdžiu viena jei šiltus sapnus budina audra – prakeikiu ją gelbėkit greičiau saulę pamačiau iš pilkų debesų sugrįžtant gelbėkit greičiau vėją pajutau iš šiltų kraštų atklystant mūsų dienos – tai saulė ir smėlis o ne...

kartais meldiesi tyliai juk kartais meldiesi sau juk kartais dėkoji dievui už prakeiktą meilę tau gal aš bejausmis bet tik bejausmiui lemta likt vienam su vienatve vienam su beverte išmintim kol taikios planetos suksis kol karą paskelbs vėl kulkos...

piliakalnių ir pievų ir miškų - nekeršykit kad karštos kraujo dėmės nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų Šaukiu iš amžių ateities nevertas kas dabarties nedrįso tautai nešt kas posūnių žaizdas širdy atvertas išdegino liepsna veidmainiškos...

ir už durų tyla tik girdi kaip šniokščia vanduo iš atsukto krano tas prakeiktas duris išlaužęs pagaliau suklupusią merginą vaikinas apkabina rodos viskas gerai ir viskas baigėsi jau „kokia aš kvaila aš tablečių pririjau“ greitai nunešė ją...

panelės kažkas atsitiko - vaikinas supyko nesiseka kalbos - visur lieka kaltas prakeikta panelė - kaip rasti raktelį kaip vėl sugrąžinti vienintelę viltį...

tarp mūsų širdžių praraja gili aš tikiu dėl manęs ją įveikt gali ir tegul mus prakeiks degantis dangus jeigu meilė tikra ji apsaugos mus tavo akyse pamačiau tiek daug tūkstantį liepsnų degančio dangaus tavo akyse aš nuskęst galiu nežinau už ką tas...

pyks ant tetos iš kaimo mažasis anūkas džiaugsis jos siųstu kombainu prakeikęs kelius užpustytus pūgų palikęs dviratį griovy vaišinamas brendžiu girdžiu raukšlėtos moterys kiemuose šneka „Žiema bus šalta gal einam mėtų arbatos “ gera...

Rimai.DainuTekstai.lt yra lietuviškų rimų paieška. Sistema ieško žodžių, kurie turi tokią pačią ar panašią kirčiuotą pabaigą ir galėtų rimuotis tarpusavyje. Be to, galima ieškoti ne tik rimų, bet ir žodžių, turinčių įvairius raidžių derinius. Išsamiau...
Taip pat DainuTekstai.lt portale veikia dainų tekstų ir lietuviškų patarlių paieška.