nežinia ką jos kukuoja nežinia ką iškukuos Šakomis keliauja voras nuo žvakučių vaškas laša tyška vaškas ant stalelio su vokais neatplėštais pakabinkit pakabinkit ant kalėdinės eglutės stebuklingą vėrinėlį aršibaldo vaizdinių kaip per ledą bėga...

šitiek patyrę motinos veidas tyliai plevena ašaros byra Žodžiai kaip karšto vaško lašeliai rieda ir rieda tirpdo ir stingdo meilės ugnelė garbę ir gėdą motinos veidas liūdintis jauną mintį išblaško Žvakė labai neskubėdama krauna purmuro vašką...

lengvai žadėjom ir laikas lėkė mums pašėlusiu ratu jaunystė bėgo tirpdama lyg vaškas gyvenimas mus mokė išminties nors smilkiniai šarma jau bąla mes dar verti ir meilės ir sėkmės dar nepadėkim taško kai tyliai leisis vakaras raudonas ir židiny...

rečiau beparašom vienas kitam vis dažniau gaila vaško Žvakei rusent vis galvojam kad dienos pasikartos kada dulkiną kiemą išasfaltuos jau seniai beskambėjo mūsų daina jau seniai besėdėjom per visą nakt jau seniai betylėjom ir buvo gerai jau...

lyg vaikai diena užmigdo naktį bet trumpas žvakės dagtis greitai tirpsta vaškas vėl sakai o kaip gaila šiltos nakties rugpjūčio sudužusios vilties visa tai išblėso kaip miražas iš vasaros nakties...

gatvės niūrios liūdnos akys tik nuo liūdesio vienatvės jau užgeso žvakės vaškas liejas skausmas nebemielas tyliai nedrąsiai brendu aš į upę jausmų aš noriu mylėti ir savęs neapkęsti noriu žinoti gyvenimo prasmę bet bet juk vis tiek išeisiu...

lūpose tuščiame delne blaškosi ji blaškosi žemės vidury tirpstanti kaip vaškas laimės tarpdury ligi kaklo neriam svaigulio glėby meilės vyną geriam mudu su tavim Širdimi apkvaitom vis tik negana o kad nesibaigtų taurė sklidina supasi vai...

tu jauti parašyk man apie vienatvę savy parašyk man kaip skęsta pirštai vaške parašyk man vienam trumpam laiške parašyk man kad gimėm vienu metu parašyk man kad aš esu tu parašyk man kad tau liudna vienam parašyk man parašyk tik tai man...

nežinia ką jos kukuoja nežinia ką iškukuos Šakomis keliauja voras nuo žvakučių vaškas laša tyška vaškas ant stalelio su vokais neatplėštais pakabinkit pakabinkit ant kalėdinės eglutės stebuklingą vėrinėlį aršibaldo vaizdinių kaip per ledą bėga...

šalies krantų jau ruduo – ir visko noris po truputi tik širdis – tarytum žvakė vaško stingdančioj balutėj pailsėk su manimi kol dar šviesu ir primink ką palikau prie tolimos šalies krantų tolimoj šaly kažin kažką palikau tolimoj šaly ant smėlio...

Rimai.DainuTekstai.lt yra lietuviškų rimų paieška. Sistema ieško žodžių, kurie turi tokią pačią ar panašią kirčiuotą pabaigą ir galėtų rimuotis tarpusavyje. Be to, galima ieškoti ne tik rimų, bet ir žodžių, turinčių įvairius raidžių derinius. Išsamiau...
Taip pat DainuTekstai.lt portale veikia dainų tekstų ir lietuviškų patarlių paieška.