esi kalė tu tu tu man melavai netikra nenuoširdi buvai tu tu tu man melavai tu veidmainiavai išjunk šypseną dirbtinę juk širdis tavoji iš akmens neslėpk veido po akiniais jie kvailumo tavo nepridengs tu tu tu man melavai netikra nenuoširdi buvai tu...

aš vėl gimtoj stotelėj tampiaus tašes dabar va stoviu vidury savojo kelio veidai tie patys prikolai irgi viskas kas gerai ir vis palaiko plakant mano širdį namai namais prisimeni išvykęs grįžusiam gerai bet ką iš tų senų laikų sutikus...

griovi persoke mes sakome op uzhe tusofke joje ir ash kartu pasiklystu tarp veidu savu ir niekad nematytu buteliu kalnai tushchiu ir dar neatidarytu i virshu keliu ash dar viena i virshu ruko dumuose tirpsta paskandinti barai viena zinau tikrai...

pūčiau - labas mergyt - tau pasakiau bučiuką į lūpas iš karto daviau suraukus veiduką atstūmei mane - mesi rūkyti kada tu ar ne daktarai antoškė grūdas ir dūmas jus visus įspėja Širdys plyšta plaučiai griūna - gyvenimas trumpėja rūkymas rūkymas...

durys gražios o pro durų plyšį šypsosi mėnulis Šukavos plaukus sau jinai į veidrodį žiūrėdama savęs pačios iš apačios mažu pirštu norėdama grįžtant iš anapus kai vėjas papŪs man į veidą aš įsivaizduosiu papus pamiršęs kad man nusileido užpuolė...

nusilakuosiu nagučius išsileisiu plaukučius iškišiu veidelį ir šypsosiuos tu rašinėsi sms nesurasdamas manęs reikalaudamas nakties aš neduosiu hey’o hey’o hey’o jaunuoli šviesiais plaukais ei ei ei mes galim likti tik draugais ne ne neieškok manęs...

aš kalta kad nemokėjau išsaugot jausmų kuriuos dabar labai branginu ir šaltą veidą ant sienos piešiu aš suprasti nemokėjau kad tada tave mylėjau gal ir kvaila taip galvoti bet nenoriu pasiduot akyse paskęsta vaizdas dreba rankos bąla veidas aš...

pasieksi planetą soliari ir rasi ten savo draugus draugus tu nematei linksmų veidų tau nesinori niekur eit iš namų gal tavo nuotaika bloga tik negalvok kad taip bus visada nes jeigu tu perplaukti jūrą dėl savo svajonės gali tai žibantis saulės...

žmonės - aš kalta lyg mano tyras veidas jiems - purvinas smėlis nesibaigia jausmų audra ir kas pasakė jiems kad noriu kentėti gal kas matė kaip nakčia prašiau manęs klausytis jauno mėnulio o gal kas matė kaip staiga pabėgo nuo manęs jausmas...

tave suprasiu jausmus ir žodžių nebus (x2) taip tylu pasauly negirdėt balsų veidrodinių jūrų dūžtančių giesmių bet jau rausta žvaigždės darosi šviesu iš šešėlio glėbio jau varva juoku tik tyloje aš suprasiu tave suprasiu jausmus ir žodžių nebus...

Rimai.DainuTekstai.lt yra lietuviškų rimų paieška. Sistema ieško žodžių, kurie turi tokią pačią ar panašią kirčiuotą pabaigą ir galėtų rimuotis tarpusavyje. Be to, galima ieškoti ne tik rimų, bet ir žodžių, turinčių įvairius raidžių derinius. Išsamiau...
Taip pat DainuTekstai.lt portale veikia dainų tekstų ir lietuviškų patarlių paieška.