žmonės - aš kalta lyg mano tyras veidas jiems - purvinas smėlis nesibaigia jausmų audra ir kas pasakė jiems kad noriu kentėti gal kas matė kaip nakčia prašiau manęs klausytis jauno mėnulio o gal kas matė kaip staiga pabėgo nuo manęs jausmas...

aukščiau mana nerami širdis ji dega kasdien karščiau per lietų per gatves purvinas per vėją per upes neramias aš pas tave ateinu kad išpažinti savo meilę per ilgesio naktis ir dienas per liūdesio eiles ir dainas rasiu tave nors sunku man būtų...

vis menu tą mažą mažytį namelį aš vis menu takus nusodintus klevais Čia aš gimiau čia aš užaugau Čia aš linksmai žaidžiau su draugais tėviškės niekas tikrai nepakeis Šventas man šitas kampelis palmių nei kopų čionai nebėra tik ošia svyruoklis...

o pasiraše lėlės gražūs bartuko batukai balinti blizga dantukai kam gi tu purvinai leidai tai kad pirštukais svetimos rankos vedžiotų vėjo malunus medžiotų tavąjį aš paėmę kaip sugertuką naudotų juos paranoja kamuoja tankiais trumpais...

šviestų jie jau surinko akmenis neliesk jų ir šitos gatvės taps nebe tokios purvinos kai norintys kalbėti pradės kalbėti burna kai įtikes yra daugiau nei iki šiolei rado tik švino pūką sunkų vandenį ir kartų medų… (daiva) rytojui reikia nedaug...

kad nuodėmės jau nebebus aš pabudau šviesoj nors žvilgsnis ištirpo minty purvinoj kaip nužudyt vėją kuris taip kvepėjo naktim užmiršta...

tai karstas užpiltas žeme meilė tai tavo vieta pragare meilė tai mūsų darbai purvini meilė tai vardas kurio neturi meilė tai stambios kupiūros delne meilė tai kaulas šunies gerklėje meilė tai tiesus elektros laidai meilė tai paukštis įstrigęs...

dulke kurią gali nupūsti nuo savęs juk tik sūrios ašaros išplauna mūsų purvinas sielas pavargstu kartais laukti gyvenimas toks trumpas o kaip tą vienintelę akimirką sugauti laikas taip skuba rodyklės sukasi ratu sudegusios cigaretės pelenai...

paukščiai parskrenda į miestą išsigąsta susigėsta ir tylėdami apžiūri savo purvinus batus savo purvinus batus priedainis miestas purvinas ir senas - gipsas marmuras fontanai nežinau kodėl taip esam nežinau už ką geriu senos knygos greit suyra...

tyla terlioja armoniką seka pro langą gyvenimą monika vasarą puošiančią purviną gatvę Šliaužiančią namų sienų vienatvę tik monika laukia medžių žydėjimo viso pasaulio susišnekėjimo paprasto mielo ir gero gyvenimo kaip nuolat grįžtančio ryto...

Rimai.DainuTekstai.lt yra lietuviškų rimų paieška. Sistema ieško žodžių, kurie turi tokią pačią ar panašią kirčiuotą pabaigą ir galėtų rimuotis tarpusavyje. Be to, galima ieškoti ne tik rimų, bet ir žodžių, turinčių įvairius raidžių derinius. Išsamiau...
Taip pat DainuTekstai.lt portale veikia dainų tekstų ir lietuviškų patarlių paieška.