išpuvėlis
?
nebuvėlis ?
nebuvėlis kas seniai buvęs, netikėtas, retas; kas niekad nebuvęs: Svečias n. atėjo. Ieškoti "nebuvėlis" per Google Raidžių skaičius: 9 Atbulai: silėvuben padžiūvėlis ?
padžiūvėlis kas padžiūvęs, liesas Ieškoti "padžiūvėlis" per Google Raidžių skaičius: 11 Atbulai: silėvūiždap papuvėlis ? pražuvėlis ?
pražuvėlis pražuvęs, pradingęs žmogus ar gyvulys: Atsirado ir tas p. Ieškoti "pražuvėlis" per Google Raidžių skaičius: 10 Atbulai: silėvužarp sudžiūvėlis ?
sudžiūvėlis kas sudžiūvęs, sulysęs Ieškoti "sudžiūvėlis" per Google Raidžių skaičius: 11 Atbulai: silėvūiždus supuvėlis ?
supuvėlis kas supuvęs: supuvėliai obuoliai. Svečiui nebuvėliui sūris s. (flk.) Ieškoti "supuvėlis" per Google Raidžių skaičius: 9 Atbulai: silėvupus užsibuvėlis ? |