išpuvėlis
?
nebuvėlis ?
nebuvėlis kas seniai buvęs, netikėtas, retas; kas niekad nebuvęs: Svečias n. atėjo. Ieškoti "nebuvėlis" per Google Raidžių skaičius: 9 Atbulai: silėvuben padžiūvėlis ?
padžiūvėlis kas padžiūvęs, liesas Ieškoti "padžiūvėlis" per Google Raidžių skaičius: 11 Atbulai: silėvūiždap papuvėlis ? sudžiūvėlis ?
sudžiūvėlis kas sudžiūvęs, sulysęs Ieškoti "sudžiūvėlis" per Google Raidžių skaičius: 11 Atbulai: silėvūiždus sugriuvėlis ?
sugriuvėlis nevikrus, apsileidęs žmogus Ieškoti "sugriuvėlis" per Google Raidžių skaičius: 11 Atbulai: silėvuirgus supuvėlis ?
supuvėlis kas supuvęs: supuvėliai obuoliai. Svečiui nebuvėliui sūris s. (flk.) Ieškoti "supuvėlis" per Google Raidžių skaičius: 9 Atbulai: silėvupus užsibuvėlis ? |